Užgniaužė kvapą ant Preikestolen

Kitas, ne tiek ekstremalus ir kur kas labiau populiaresnis žygis Norvegijos gamtoje – Preikestolen(norvegiškai) arba Pulpit Rock (angliškai), o lietuviškai pavadinimo net nežinom :)

Žygio trukmė anot lankstinukų 2val., kilometražas 3.8 km į vieną pusę. Šįkart jau nebuvom optimistai ir nors trasa palyginus tikrai nesudėtinga, jokių grandinių, tačiau greičio rekordų nesistengėm pasiekt. O dar plius skaudantys kaulai po ekstremalaus vakarykščio žygio į Kjeragą, todėl bendrai ir užtrukom gal kokias 4 val. pirmyn atgal.

Oras pasitaikė gražus, tai žygeivių sugužėjo iš visų krastų, žygiuoja net visai maži vaikiukai, bobukai ir diedukai, o kai kuriuos kūdikėlius net nevaiktančius nešasi krepšiuose ant kupros :) Teko judėti kartu su srove, retsykiais susiduriant su spūstimis ant siauresnių prasilenkimo vietų. Tautiečių lietuvių irgi sutikom ne vieną ir ne du, paskui net vaidenosi, kad visi aplinkui kalba lietuviškai :) 

Dėl avalynes irgi sutikom ir su flip-flopais ar konversais pasipuošusių, aišku yra vietelių kur sudėtingiau, bet ir patys sėkmingai be kalnų batų trasą įveikėm.

O žygiuoti geru oru tai tikrai visai kitas reikalas!!! Ir gamtos grožis matosi, pilna gražiu sustojimo vietelių, o jei norisi pabėgti nuo masių irgi galima nusukt kokiu nuosalesniu keliuku. Daug nepripasakosi, geriau tegu vaizdai kalba už save :)

Uola pakibusi 604 m virs Lysefjordo, gal skamba ir nelabai daug, bet patikėkit, aukštis tikrai didelis, atsisėst ir nukabint kojas nelabai norisi, o ir prišliaužt prie krašto tikrai nedrąsu...

Bandėm keletą ir ekstremalių kadrų pagauti :) Vaizdai nepakartojami, gniaužė kvapą, visas fjordas apačioj. Vakar nuo Kjerago jei nebūtų apsiniaukę irgi panašiais vaizdais būtume galėję pasimėgauti.

Žmonių pilna ir nors jokių aptvarėlių nėra, ir atrodo viskas gana nesaugiai, tačiau jokių incidentų ar nelaimingų įvykių čia nėra įvykę. Taip pat šią vietą mėgsta tokie ekstremalai kur šokinėja su specialiais kostiumais ir parašiutais nuo uolų, tai nenustebkit jei staiga koks vienas nušoks :))

O vakarop pakeliui į kempingą dar nusprendem užsukti i Manefassen - didžiausią to regiono krioklį. Kaip ten bebutų po 2 dienų žygių į kalnus, kauliukai braškejo ir ilgiau pasėdėjus apsireiškė roboto judesių sindromas. O kai privažiavus prie krioklio paaiškėjo, kad dar pusvalanduką teks kopti grandinėm uolom norint jį pamatyti entuziazmu netryškom :) Nesitikėjom tokio akibrokšto, aš tai išvis buvau morališkai tam nepasiruošus, apsikarsčius rankinukais, su sporbatukais :) bet trasą įveikem žymiai greičiau nei per pusvalandį, po kokių 15min lipimo išvydom tokį vaizdą:

Grįžus į kempingą (beje apsistojom čia http://www.veengard.no/ - naktis 320 kr, mokėti tik grynais) iškart pradėjo lyt, oras žiauriai subjuro. O dešrelių pilnas šaldytuvas ir vienkartinis grilius nupirktas! Domutis pasitelkęs keletą skauto triukų sukūrė ugnį ir vakarą užbaigėm desrelių fiesta! :)