Split, Trogir, Omiš, Makarska...

Splitas
 
Pirmiausia, vos tik įkėlus koją į Splitą 23val. nakties plūstelėjo žiaurus karštis, kokia gal 35 laipsniai. Splitas pasitiko mus visai svetingai, su krūva Palangos močiučių šmirinėjančių aplink stotį ir siūlančių apartamentus (vidurnakty). Taigi net jei ir nebūtume susiradę nakvynės vietos LT, būtume tikrai neprapuolę.
Sutartoj vietoj mus pasitiko vietinė mažulė - apartamentų agentė. Pasirodo visai neblogai išsirinkom. Gavom 2 kambarius pačiam centre už 16 euriukų žmogui.
Domas mūsų įtarusis ir nepatiklusis, tai jam susivaideno, kad mus tam bute apvogs, nes durų akutė buvo įsukta ne ta puse ir balkono durys išlaužtos, todėl visą naktį neleido man jungti kondicionieriaus, kad galėtų klausytis, kada jau vietiniai Kroatijos mafijozai ateis pasiimti mūsų milijonų :))
Mafijozai neatėjo, milijonų niekas neišnešė, todėl susikrovę visą savo gyvenimą į kuprines iškeliavom tyrinėti miesto.Tiesiu taikymu keliavom i Diokletiano rūmus (nes kaip ir visas Splito senamiestis yra vieni ir tie patys Diokletiano rūmai :) Iš pavadinimo aišku įsivaizdavau kažką panaušaus į Versalio rūmus, bet pasirodo, Diokletiano rūmai - tai visas senamiestis, apjuostas siena su 4 vartais, pilnas siauručių gatvyčių, kolonų, griuvėsių, kavinukių, parduotuvyčių, dainuojančių senukų ir t.t. Keletas vaizdų:

Nusimaudę betoniniame Splito pliaže patraukėm link mašinų nuomos, kur teko patirti 2 stresiukus.
Stresiukas numeris 1. Domas neranda teisių (ir neprisimena, kur gali būti palikęs, ar Lietuvoj, ar Splite). Iškart mintyse perdėliojau kelionės planą, ką reikės daryti be mašinos. Bet po kokių 5-10 minučių nervingo rausimosi kuprinėse, Domas išsitraukė teises iš šortų kišenės.
Stresiukas numeris 2. Reikia 3000 kunų užstato, kas yra ~1500 Lt, kas yra apie puse suplanuoto mūsų kelionės biudžeto. Kreditinėj kortelėj max 1000 Lt. Na bet berniuko, dirbusio mašinų nuomoj, būta gero ir prasisukom su 700 Lt.

Taigi šiaip ne taip išsinuomojom tą mašiniuką. SUZUKI SPLASH!!! 1.0 litražo benzininį žvėrį :)) na bent jau ekonomiškas ir kaip mums dviems, tai visai patogus. Kad ir mažai arklių, bet į kalną užtraukdavo, ir parkuotis buvo lengva.

Na, o dabar tai kitas keliavimas. Laisvė. Nepriklausomybė nuo autobusų grafikų. Na ir tempas visai kitas. Šios dienos planuose dar trys Kroatijos miestukai: Trogir, Omiš ir finišas vakare Makarskoj.

Trogir

Trogiras - miestukas saloje, įtrauktas į UNESCO paveldą dėl, kaip sako vikipedija, "didelės koncentracijos rūmų, bažnyčių ir bokštų". Keletas kadrų iš Trogir:

Iš praktinių patarimų: parkuotis dar prieš tiltą,t.y. prieš įvažiuojant į miestelį. Ir pigiau, ir paprasčiau, o miestelis tikrai nėra didelis, todėl visą jį galima labai laisvai kojelėmis išvaikščiot.

Omiš

Kadangi kepino 35 laipsnių karštis, o mes kaip pavyzdingi mokinukai su žemėlapiais sighseeinom Kroatiškus miestelius, pagaliau pratrūkom ir nusprendėm pachillinti prie vandens. Omišas - turistų mėgiamas ir bloguose išgirtas kurortas su smėlėtu pliažiuku. Pliažas tikrai būtų visai neblogas, jei ne 5 milijonai besideginančių poilsiautojų :)

Kroatijos pliažuose maudantis būtinai reikia tų reiveriškų spalvotų batų apsaugai nuo ežių, akmenų ar kitų aštrių daiktų. Domas jų neturėjo, todėl ėjom Omišo "Basanavičiaus gatve" ir visai pigutiškai nusipirkom (Domas dar nusiderėjo 5 kunas, tai labai didžiavosi, bet už 5 metrų dar pigiau pardavinėjo:))

Makarska

Į Makarską atvažiavom jau temstant. Palydėjom saulę ir patraukėm ieškoti šilto kampelio nakčiai. Bet verslininkai Makarskoje žiauriai principingi ir tikrai nenusipiginę :) Perėjom per kaimynus, bet be 20 euriukų niekas net į kalbas nesileido.