Antrą dieną Vang Vienge sugalvojom savo dviračius pakeisti šiek tiek rimtesne transporto priemone. Ir čia streso buvo nemažai :))
Motoroleris (arba motociklas) Azijoj - pati populiariausia transporto priemonė. Čia ant jo važinėja po keturis, sugeba ant jo susikrauti ir vežtis visą savo turtą, pertransformuoja jį į važinėjantį kioskelį ir t.t. Bet ir eismas yra savotiškas - važiuoti priešprieša eismo juosta, lenkti šalikele yra norma :) Be to, nei vienas anksčiau nebuvom net prisilietę prie kažkokio panašaus daikto neskaitant dviračio, tad gąsdinčių faktorių buvo nemažai :) Visgi čia važinėja visi - net vaikai, tad ryžomės apsižergti tą reikalą ir mes :)
Gavom ne tokį jau ir galingą žvėrį, Honda rūšies aparatą, max greitis ant spidometro 140km/h, kubikų nežinom ir su krepšeliu priekyje :) Išklausėm pusantros minutės teorinį kursą maišyta Lao-anglų kalba, sumokėjom depozitą, pasukom rankenėlę ir pajudėjom į trasą :)
Kadangi pasirodo viskas yra ne taip paprasta kaip atrodo, ir važiuoti, tiksliau būtų sakyti bezdėti, pirmu bėgiu ant 20 km/h nuolat trukčiojant, nesijautė kaip padorus motociklo valdymas, pasukom į nuošalesnę vietelę leisti vairuotojui pasipraktikuoti ir biški nervus nuraminti :)
Poros valandėlių savarankiškų praktikos pamokų užteko, kad jau galėtume pajusti laivės vėją ir skrieti Laoso šunkeliais kaip pridera. Pagrindinis tikslas - aplankyti kelias olas, bet didžiausia pramoga pats motoroleris :) Kadangi lėkėm be žemėlapio, tai pusės tų olų ir neradom, bet tai entuziazmo nei kiek nemažino, kiek teikė malonumo greičo rankenėlės pasukimas ir mojuojantys, paskui bėgantys vaikai bei galimybė užklysti ten, kur turistai visai nesilanko:)
Galiausiai pora olikių suradom, pačias svarbiausias kurių ir ieškojom. Viena jų (elephant cave) žymi, kad oloje yra išdrožta (nors legendos šneka, kad čia viskas natūraliai gavosi) dramblio statulėlė.
O antroji (water cave) turistus traukia, kad pro ją galima pranerti vandeniu. Čia jau Aušra pateikė savo klaustrofobinius argumentus ir lįsti atsisakė, visgi vienas drąsuolis atsirado. Pralindimas nėra aukštas, praktiškai plaukti reikia ant padangos atsigulus ir tai dar šiek tiek liečiasi lubos. Viduj jau vietos daugiau, bet nieko pamatyti ir neišeina, tamsu labai, tas žibintuvėlis nieko nepašviečia, plaukioti reikia tokiais koridoriais, teliuškuoji ir tiek :)
Ši ola paliko ir ne kokį įspūdį ir dėl vieno nesusipratimo. Prisistatęs buvo toks vietinis draugelis ale gidas. Iškart supratom, kad čia bus kažkas ne taip. Neprašytas pradėjo čia rodyt kažkokias apylinkes, vaikščiot iš paskos iki olos, dar pats su Domu įlindo į vidų olos, o galiausiai paprašė 50000 vietinių pinigų (apie 20 litų) už paslaugas :) kažkaip nesumojom iškart jo nuvaryt, tai galiausiai truputį pasinervinę davėm jam 15Lt, bet ir tai žmogelis žiauriai nepatenkintas liko ir visaip murmėdamas nuėjo kitų durnelių ieškot :)
Bet diena nepaisant šio mažyčio nesusipratimo 100 kartų užskatyta, nuotykių ir įspūdžiu pilna, dabar jau galėsim bet kur ir bet kada su savo motoroleriu lėkti savais keliais :)
išvykus į užsienį pabandai tokių dalykų, kur pas save būdamas neišdrįstum :D mano žmona bijojo motociklų, nelipdavo ant nieko, o va kelionėje nebuvo kur dėtis, mopedai buvo geriausia transporto priemonė, dingo ir baimė
AtsakytiPanaikinti