Keliauti nuo Luang Prabango iki Tailando sienos yra keletas
būdų: naktinis autobusas vingiuotais kalnuotais apylinkių keliais (žinom šumacherių galimybes); lėktuvas (Laoso avialinijos truputį ne mūsų kišenei), speed boat (vos 6 valandas trunkanti kelionė Mekongu, bet skirta kamikadzėms, ir norintiems
greičiau reinkarnuotis, žiauriai pavojingai didelė tikimybė atsitrenkti į uolas ) ir slow boat (2 dienų plaukimas Mekongu su 2 nakvynėm).
Na, realiai visi variantai ne per geriausi, bet reikėjo
pasirinkti kažką optimalaus. Naktinis autobusas beveik dvigubai pigiau ir dvigubai greičiau turėtų būt, tik
viena rizika, kad gali naktį nuskrist nuo kelio, nes pasak legendų ir
pasakojimų, kelias labai kalnuotas ir pavojingas. Slow boatas žiauriai lėtas ir
santykinai brangus, plius dar 2 papildomos nakvynės pakeliui. Bet
pagalvojom, kad mylim gyvenimą, ir šįkart nerizikuosim. Pasirinkom
populiariausią kelionės būdą Mekongu ir plūduriuosim 2 dienas ir naktis link
Tailando :) Juolab, kad intensyviu tempu keliaudami susikaupėm kelias rezervines kelionės
dienas, kurias dabar ir išnaudosim užtarnautam atokvėpiui :)
Slow boatas - tradicinė laosiečių upinė valtis/laivas, mūsiškis atrodo maždaug taip:
Šiuolaikiniai slow boatai, jau visai patogūs, vietoj
anksčiau buvusių ir kelionių giduose aprašytų kietų suolų, dabar visi keliaujantieji gali mėgautis
minkštasuoliais – iš senų mašinų, mikriukų ar kt. transporto priemonių
pasiskolintų sėdynių :)
Kaip pirmūnai griebėm pačias priekines vietas, nes
variklis gale, ir duoda garso kaip reikiant.
Tai galima sakyti VIPinė kelionė –
dar ir bariukas yra, kur galima nusipirkti gėrimukų ar užkandžių, tik aišku
triguba kaina :)
Kelias upe visai įdomus, gali stebėt vietinių žvejų gyvenimą, pasvajot, pamedituot, paskaityt, parašyt, stebėt
bendrakeleivius, susipažint, pasijuokt iš svetimų prasmingų pokalbių apie tai kaip Amerika
išgelbėjo Vietnamą, mėgautis saulėlydžiais ir pan. :) Kelionė vandeniu tikrai
neprailgo.
Pirmą dieną nusileidus saulei stojom tarpinėj stotelėj Pak Bengo
miestely pernakvoti. Iškart pasitiko vietiniai verslininkai iš hostelių, gatvės vaikai
šoko į laivą ieškot, ar keliautojai nepaliko kokių gėrybių. Iš manęs vienas
mažiukas čiupo maišelį su čipsais ir batonais, kažkaip iš inercijos atsisakiau
atiduoti savo maisto atsargas, tai vos neteko dar kartą išsimaudyti Mekonge,
nes mažiukas supykęs panoro mane pastumdyt :) Tik deja mažiukams
pirdukams susidoroti su dideliais europiečiais ne taip paprasta :)
Praėjus pavojingą ruožą, pagaliau išsirinkom vieną agentą, kuris mus ir nuvedė
į naujuosius namus :) Šįkart namai pagerinti, patalynė priteršta, vonia
neplauta, ir milijonas mažų skruzdėlių aplink zuja. Na bet tam Pak Benge visi
variantai daugmaž panašūs, ir visi kainuoja 20 Lt nakčiai dviems žmonėms :)
Bet užtai šalia esanti kepyklėlė kepė skaniausius pasaulyje kruasanus!!! :)
Po ramios nakties, antrą dieną laive reikalai tie patys. Upė sausuoju metu gerokai nusekus ir ne tokia plati, daug kur iškilusios povandeninės uolos. Tik kyla truputį slogių minčių stebint Mekongą. Šioje upėje verda laosiečių gyvenimas: čia ir prausiasi, ir skalbiasi, ir žvejoja, ir paršus skuta, ir dramblius maudo :) Bet jei atrodo kad mūsų Nemunas nešvarus, tai reiktų pamatyt kas dedasi Mekonge. Liūdna, bet maišeliai, kitos atliekos ir šiukšlės plaukia pasroviui pro šalį. Ir visai nenuostabu - vietiniai ir laive be kompleksų, ką suvalgė: čipsų maišelį per bortą, išgėrė: skardinę alaus per bortą..
Na, o mes šiandien išsimiegosim pasienio mieste Houyai Xai ir ryt jau bandysim kirsti Tailando sieną. Vėl jau kaupiasi ašara, kad reikia palikti dar vieną ypatingą šalį - Laosą...Vien tik teigiami įspūdžiai: šilti ir nuoširdžiausi žmonės, skanus maistas, žemos kainos, milijonas pramogų, ech kaip to pasiilgsim būdami LT :)
Komentarų nėra :
Rašyti komentarą