Tenerifė

Taigi susiveikę rezidencijos pažymėjimus apie kuriuos rašiau čia, susiorganizavom ilgo savaitgalio tripą i Tenerifę. Čia pirmą kartą gyvenime išbandėm couchsurfingą, ir po to jau negalim be jo, kai kur keliaujam :) Hosto paieškos nebuvo labai lengvos, pirmas requestų išsiuntimas angliškai visiškai nepasiteisino, bet vos tik prabilau ispaniškai, iškart gavom kažkur lapo ilgumo atsakymą, su visa savaitgalio programa ir žinoma nakvyne :) Nežinojom nei kaip ten elgtis, nei ko tikėtis, bet mūsų pirmasis gyvenimo hostas Fernandas viskuo už mus pasirūpino. Žmogus paskyrė mums visą savo savaitgalį ir su savo džipu vežiojo po visas gražiausias salos vieteles! Mums reikėjo tik 7val. atsikelti ir šoferukas jau laukdavo! 

Štai Fernandas, jo džipas ir aš!

Aplankyti punktai:

- Teide (25 eurai), bet jeigu nori į pačią viršūnę, reikia užsisakyti iš anksto. Mes kadangi nieko iš anksto nebuvom susiplanavę, tai iki pat viršaus nekilom, bet užkilom ir taip pakankamai aukštai, matėsi ir kitos salos. Šiaip ten viršuj šalta, tai su šortukais teko greitai suktis.

- Paskui pamatėm Mascos tarpeklį su keliais namukais ir gyventojais – graži vieta.

 

- Keliavom Buena Vista del Norte kryptimi ir užsukom į labai gerą ir pigų restoraną Palmare, kuris taip ir vadinasi „El Palmar“. Dar tam miestelyje Buena Vista del Norte yra viena saldumynų ir visokiausių vietinių tradicinių pyragėlių krautuvėlė į kurią būtina užsukti. Vadinasi „El Aderno“.

- Pati fainiausia ir labiausiai įstrigus vieta - Punta de Teno, natūralus uolinis tik vietiniams žinomas pležiukas. Prisišokinėjom, prisinardėm, prisimaudėm ir t.t. :) 

- Sekantis punktas Garachico – pirmoji Tenerifės sostinė, kur yra toks įdomus reiškinys – naturalūs gamtos suformuoti baseinai, kurie atrodo maždaug taip:

Kitą dieną Fernandas jau paliko mus tyrinėi salą savarankiškai, paleido mus San Andres – vieninteliame balto smėlio pliaže Tenerifėj Playa de las Terasitas. Beje, tas smėlis atvežtas iš Afrikos. Pliažas turistinis, su tais viešbutiniais skėčiais, keliom pasodintom palmėm. Terasitos nuo kalvos:

Tada jau savarankiškai keliavom į salos šiaurę, link pliažų pavadinimais Taganana y Almaciga – akmenuoti pliažų variantai, kuriuose labai gerai lūžta bangos, todėl vietiniai ten važiuoja su vagonetėm, kemperiais, prisitato palapinių, atrodo kad ten ir apsigyvena ir ištisai surfina! Tik kažkokia baisi netvarka ir žiauriai daug šiukšlių ir...netgi kakučių!... Kvapelis riečia nosį, ilgai būt ar maudytis kažkaip net nesinori. Bet ten užtai galima rasti Fernardo rekomenduotą restoranėly „el Mirador“ Benijo mieste, iš kurio atsiveria gražus vaizdas į tokį pliažą:

Na ir kelionę užbaigėm ten kur ir pradėjom, salos sostinėj Santa Cruze, kuris irgi labai patiko! Rašiau kažkada referatą apie architektą Calatravą, ir įsiminiau kad Santa Cruze puikuojasi net 2 Calatravos kūriniai! Ir pasirodo prie vieno iš jų (Cucarachos) statybų prisidėjo ir mūsų projektuotojas Fernandas, tai teko garbė net ir viduj pabūti. Kitas Calatravos kūrinys, Santa Cruzo opera irgi įspūdinga, atrodo taip:

Ir šiaip labai gyvas, gražus miestas tas Santa Cruzas. Ką čia pasakot, tegu vaizdai kalba už save:

Istorijos moralas: Couchsurfingas yra nereali patirtis, suteikianti galimybę pabūti ne tik turistu, bet ir pamatyti viską iš vidaus – pabūti vietinių namuose, valgyti tai ką jie mėgsta, matyti tai, kas jiems atrodo įdomu. Kartą pabandėm couchsurfingo nemetėm iki šiol. Kol kas tik teigiamos patirtys!