Auksinis paplūdimys Varnoje

Pagrindinis mūsų tikslas Varnoje – jūra. Neaišku kodėl, bet Varnos gyventojai pasitiko mus ne itin draugiškai :) Kitaip sakant – ko paklausi, to negausi. Išlindę iš autobusų stoties nelabai susigaudėm į kurią pusę turėtume vykti, tad pirmiausiai rusiškai (gal čia ir problema?) užkalbinom kioskelio pardavėją, paklausėm į kurią pusę yra jūra, bet ši net nepakeldama akių nuo kryžiažodžio atsakė, kad nežino :) Nu jo, kurgi ne. Antras bandymas. Stotelėje sustojo mikriukas , Domas atsidarė duris ir paklausė kur važiuoja, gal kur link jūros, bet šoferuko atsakymas buvo „viso gero“ :) Įlipom į pirmą atvažiavusį autobusą , užkalbinom konduktorę, mes jai rusiškai, ji atsako bulgariškai, visas autobusas žvengia, mes nieko nesuprantam :)

Galiausiai susiorientavom, kad saulė kyla iš rytų, o jūra Bulgarijoj yra rytuose, ir reikia eit į saulę. Išlipom kitoj stotelėj, perėjom parką primenantį kauno ąžuolyną ir mes jau prie Juodosios jūros! Vadinasi viskas buvo šalia. 

Po nakties autobuse nesinorėjo niekur su kuprinėm tasytis tad įsikurėm pliaže, kur tik truputį keisdami pozicijas ir praleidom visą dienukę. Smėlis, negilus gilėjimas jūroj, skėtis nuo saulės, ko daugiau ir reikia :)

Po pietų praėjom pro Varnos centrą – tipinis kurortinis miestas. Nusipirkom pusės kg ledų porciją, iš tiesų smagu, kai kainos mažesnės nei namuose Lietuvoje :)

Beje labai daug skelbimų rusų kalba apie parduodamus butus ir vilas. Gal verta susigundyt investuot :)

Dar labai patiko jaukūs beach bar, su ant smėlio sustatytais staliukais, kur gavę pakankamai saulės vonių, vakarą jame ir vainikavom :)

Visgi nakvynei Varnoj nusprendėm nepasilikti, ir vėl naktiniu autobusu išjudėjom link paskutinio šios kelionės tikslo – Stambulo.