Karščio nublokšti Bankoke

Taigi tagi, pirmieji švieži įspūdžiai iš Bankoko :)

 

Nežinau kodėl, bet buvau jau iš anksto susidarius išankstinį Bankoko įspūdį - kad tai labai išsivystęs ir pažengęs miestas, ir egzotika, kurios taip ieškojome, Bankoką jau bus palikusi prieš kokius 5 metus. Bet iš tikrųjų, tai vos tik iškėlus koją iš oro uostinio traukinuko, kartu su beprotišku karščiu (minimum 38 laipsniai), šliūstelėjo ir nemaža egzotikos dozė.

 

Pirmiausia tai stotelės, kuriose turėtumem laukti autobuso link hostelio niekaip nepažymėtos, tiesiog matai kad pro šalį važiuoja tavo autobusas ir neįsivaizduoji kur bėgti jį stabdyt, tuo pat metu matai kaip koks vietinis kerta trijų eismo juostų kelią ir šoka į važiuojantį autobusą. Truputį pašminirėjus  aplink, pamatėm, kad vietomis būriuojasi žmonių būriai pakelėse, tai pasirodo, kad ten ir yra stotelės. Valandą prasiblaškius pagaliau įšokom i savo autobusą ir atkeliavom į iš anksto užsisakytą hostelį. Pasirodo, jeigu užsakinėji vietoje, ne internetu, tai kainos gali būti ir dvigubos, todėl visgi geriau pasiplanuoti kelionę iš anksto.

 

Kitas įdomus dalykas, kad kiekvieną kartą važiuojant autobusų kontrolierius vis kitokios sumos už bilietėlius užsiprašo, bet Domas sako, kad čia pagal autobuso kategoriją - jeigu su kondicionierium brangiau, jeigu be - pigiau ir pan :) Dar vienas iššūkis tai pereiti gatvę - eismas kaire puse, šviesoforai vairuotojams nelabai egzistuoja, gatvės paprastai kokių 6 juostų - sukis kaip nori. Supratom, kad svarbiausia eiti sparčiai ir užtikrintai, nestabtelti ir tave tuk tukai ir visi kiti kaip nors apvažiuos.

Visas miestas - pilnas kvapų, garsų ir vaizdų :) Kažkas kažką siūlo, kažkas kažką rėkia, kažkas kažką kepa čia pat gatvėj ir nuolatinis pypsėjimas. Žodžiu Azija :) Aš tai vis kartojau Domui, kad jaučiuosi lyg Starkaus ir Radzevičiaus laidose. Kol kas tai didžiausia egzotika matyta gyvenime :)

Nors ir sunešioti po ilgo skrydžio, nusprendėm laiko neleisti veltui ir šauti tiesiai į vieną didžiausių Bankoko garsenybių Grand Palace. Tikrai įstabaus grožio dalykas, tik biškį gaila, kad buvom pervargę, neišsimiegoję ir dar išlėkėm per patį dienos karštį, prie kurio dar neįpratom. Nuleipom staigiai, energija nesiliejo per kraštus, nors auksais   tviskantys bokštai ir paveiksliukuose matytos Budos tikrai paliko didelį ispūdį.

 

Kad jau paskyrėme dieną šventykloms, tai užsukom ir į mažiau turistams žinomą vietą - Wat Pho šventyklą su gulinčia Buda. Visą dieną sukau galvą, kas tą Budą paguldė, ir ką tai galėtų reikšti. Sužinojom, kad Budos gulėjimas yra būsena prieš pasiekiant nirvaną. Mums asmeniškai Wat Pho gal net labiau patiko nei Grand Palace, gal todėl, kad žmonių žymiai mažiau ir kad gali visur šmirinėt sau niekeno netrukdomas:)


Iš tikrųjų šventyklų kompleksų su budom čia devynios galybės, ir tos kitos nemažiau įspūdingos (ir dar nemokamos), nei kad išreklamuotosios, bei mūsų aplankytos žymiosios turistinės "a must".

Po šventyklų turo grįžti namo viešojo transporto sistema vėl nesisekė. Niekaip neradom, kur stoja tas autikas mūsų, tad neatsispyrę eiliniam "ei, myyyyyster, tuk tuk?", pirmasyk išbandėm šitą priemonę, vairuotojas taip spaudė vos spėjom laikytis už kraštų, kad neišvirsti :))

Beje, šito tuk tuko kainą, kaip ir viską ką perkam be čekių, mušėm dvigubai, jaučiamės, kad labai lengvai nusideram, bet turbūt vis tiek žiauriai permokam :) bet kaip mus mokina lonely planet gidas, reikia vietiniams mokėti tiek, kiek atrodo verta, visgi jie iš to gyvena,

Vakarą vainikavo pasivaikščiojimas legendine backpackerių gatve Khao San Road, netoli kurios mes ir apsistojom.

O Khao San Road jau nuo seniai yra žinoma kaip gatvelė su daug gražaus jaunimėlio iš viso pasaulio. Tik dabar joje jau daugiau flashpackerių - t.y. prabangesnių backpackerių :) O gatvelėje gali gauti ir apsipirkti visko ko reikia nuo galvos iki kojų: kostiumo per 24valandas, skorpionų kurių paragavimą dar šiek atidėjom - vis dar pratinam skrandžius :))

Visgi įkirtom va tokius kepurukus nuo saulės :)

O apsipirkus galima ir išgerti nebrangius kokteilius ir gyvą muziką siūlančiuose bariukiuose. Ką mes, kaip tikri backpackeriai ir padarėm :)