2 dienos toliau nuo civilizacijos Koh Rong saloje

Atsimenat, rašėm, kad rojus LonelyBeach‘e, Koh Change? Pamirškit tai. Rojus yra, tik jis kitur – Koh Rong saloje Kambodžoj :)

 

Čia elektra yra tik sutemus iki 24val., nėra interneo, televizijos, vandentiekio ir kanalizacijos. Bet čia yra balto smėlio paplūdimiai, skaidrus žydras jūros vanduo ir džiunglės. Ir niekam nieko netrūksta. Visi atvažiavę čia mėgaujasi šiuo kampeliu kol dar tik gali, nes salą jau įsigijo Kambodžos nacionalinė investicinė bendrovė ir žada čia statyti didelius viešbučius, oro uostą, ir tiesti kelius turistams. Spėjom šį nesugadintą gėrį dar išvysti ir mes!

Apsistojom bambukiniam namely ant jūros kranto – pirmą kartą gyvenom taip kad pro langus matėsi žydra sekli jūra ir palmės lapas J

 

 

Ilgai netempę šokom į maudymkes ir į žydrą vandenėlį. Visada galvojau, kad tuose reklaminiuose bukletuose apie svajonių paplūdimius, yra prikišęs nagus koks photoshopo meistras ir pašviesinęs vandenuką, paryškinęs spalvutes, bet atsitokėt negalėjom, kai savo akimis pamatėm tokį pliažiuką, kad nei jokių spalvų nuotraukose ryškint nereikia. Čia daug ir nepripasakosi, geriau įdėsim vaizdų:

 

 

Ir žinoma daugiausiai žavesio duoda tai, kad gali pasijusti visai vienas, nors žmonių ir yra, bet jie taip pasklidę po ilgąjį pliažą, kad tikrai vieni kitiems netrukdo J

Kitą rytą sugalvojom pereiti per džiungles į kitoje salos pusėje esančius paplūdimius, pasiklausėm kelio, susižinojom nuorodas ir viskas visai neblogai sekėsi mums tose džiunglėse (dar ir kelio vedlys – šuo ryžukas prisitatė, visą laiką bėgo prieky ir tiksliai rodė kur eiti), kol nepriėjom liepto galo J Baigėsi normalus miškingas keliukas, virvė, uolos ir kelias žemyn per akmenis, vos ne 90 laipsnių statumo. Dar kažkaip nejaukiai pora vietinių iškritusių ant kelio radom, tai tik susižvelgėm ir pasukom atgal J O eidami atgal sutikom bulių J Tas bulius buvo toks chameleoniškas, įsiliejęs į aplinką, tai Domas vos su juo nepasisveikino J

Na bet paklaidžioję po džiungles, grįžom į savo jau patikrintą lagūną :)

 

 

Grįžę i Sihanoukville dar nusprendėm įvykdyti paskutinę kulinarinę misiją šitam pajūrio krašte – paragauti šviežio krabo su kampoto pipirais J

Patraukėm į pajūrio restoranus, šįkart išsirinkom visiškai vietinį, buvom vieninteliai turistai. Atsisėdom sau prie pat jūros ir prasidėjo J Pirmiausiai prisistatė du mažiukai su rankų darbo apyrankėm J Kadangi norėjosi turėti kažką iš Kambodžos, tai užsikabinom..pradėjom žiūrinėti apyrankes, išsirinkau jau pirkinį, tik atsidariau piniginę ir nespėjau net sumirksėt, kaip prie mūsų prisistatė dar ir luošas žmogelis, tada dar aklas dainininkas kažkoks pristojo prašydamas išmaldos, o kitas mažas dar tampo Domą už rankovės ir terorizuoja, kad pirktų iš jos apyrankes J Nupirkom apyrankių, davėm vienam išmaldos, bet žiūrim, kad čia taip paprastai nesibaigs. Visi šniūrais prie to mūsų staliuko..Bet visiems gi nesušelpsi. Tai tą krabą per minutę sušlamštėm ir džiaugėmės pabėgę iš šitų liūdnų vaizdelių.