Diena Kambodžos sostinėj Phnom Penh

Vakare prieš išvykstant į Kambodžos sostinę Phnom Penh iš Sihanoukville, dar sugalvojom, kad neblogai būtų išsiimti dolerių iš bankomato. Bet užsukom sekundei į bariuką, ir ten sutikom vieną turistą, kuris vargšas išsiėmė 100 netikrų dolerių iš šalia esančio bankomato, kur ir mes planavom cashintis. Neaišku kaip ten jam baigsis, bet čia net bankomatais negali pasitikėt J Nusprendėm, kad kol kas užteks tiek dolerių, kiek turim.

Pasak Lonely Planet gidų, Phnom Penh – tai Azijos perlas :) Turim nei daug nei mažai - truputį daugiau nei pusę dienos susidaryti įspūdžiui, tad nieko nelaukę griebiam tuktuką, ir po netrumpų derybų jau važiuojam į Tual Sleng (arba kitaip vadinamą S-21) muziejų.

 

Domas pas mus istorikas, tai viskas kas susiję su karais, genocidais ir kitoms pasaulio baisybėms, jam be galo įdomu, bet ir mane labai įtraukė Kambodžos istorija. Iš pradžių manėm, kad čia bus kažkas panašaus į mūsiškį kgb muziejų Vilniuje, bet čia šiek tiek rimčiau viskas vyko.

 

Trumpas intro: užėmę valdžią Raudonieji khmerai priešindamiesi visai vakarietiškai kultūrai bei bandydami sukurti darbo žmonių-ūkininkų respubliką dar ne taip ir seniai (1971-1975m.) žiauriai išskerdė per 2 mln. kambodžiečių, vien už tai, kad kalbėjo prancūziškai, turėjo lygią odą, ar nešiojo akinius. Žodžiu, patekti į kalėjimus ar kankinimų kambarius praktiškai nereikėjo jokios priežasties.

 

Visos mokyklos valdant raudoniesiems buvo performuotos į kalėjimus, kur vykdavo masiniai kankinimai (net nesinori konkretint kokie). Tual Sleng muziejus, tai vienas iš tuometinių kalėjimų, kuriame galima pamatyti kankinimų kambarius, vienutes, žodžiu, visą šiurpią kelių metų Kambodžos istoriją. Vyresni kambodžiečiai dar turėtų viską puikiai atsimint, o tarp muziejuje kabančių nuotraukų gal ir kokį savo giminaitį pamatyti.

 

S-21 teritorija. Domui už nugaros nelabai matyti, bet ten kartuvės:

 

Stovyklos taisyklės. Kaip matyti, gaunat kirčius elektros laidu negalima šaukti :

 

Kankinimų patalpa. Prie šitos lovos nelaimėlį prirakindavo ir visaip mėsinėdavo:

 

O vienas iš raudonųjų lyderių dar ir taip pasistengė ir įamžino kiekvieną kalinį nuotraukose. Beje, tarp kalinių nuotraukų nemažai ir vaikų, moterų, net kūdikių.

 

 

Dar galima pamatyti ir nukankintų žmonių nuotraukas po egzekucijų, jų kaukoles ir kaulus išlikusius iki dabar. Šiurpus vaizdas, tikrai galvojau, kad nemiegosiu visą naktį po tokių vaizdų.

 

Trumpas lyrinis nukrypimas: iš tikrųjų, baisu kas darosi toj Kambodžoj net ir dabar.Žiauri korupcija, žmonės keldinami iš savo žemių į plyną lauką, paverčiami benamiais, o vietoj jų namų išdygsta koks prekybcentris. Turtingesni ir toliau lobsta, o paprasti žmonės dar labiau skurdinami. Pilna kontrastų: šalia blizgančio viešbučio – lūšnynai. Nieko nuostabaus, kad vietiniai ne itin draugiški, nevisada besišypsantys, ir nuolat visais būdais besistengiantys prasimanyti pinigų.

 

Pasisėmę istorijos, keliavom į Phnom Penhio blizgančius Royal Palace, iš dalies primenančius jau matytus Grand Palace Bankoke. 

 

Na gal ir ne be reikalo šis miestas vadinamas Azijos perlu J Tikėjomės kur kas mažiau. Bet tikrai visai smagiai pasivaikščiojom sutvarkyta Tonle Sap upės pakrante, pilna jaukių lauko kavinių, vienoje jų vakarą ir vainikavom. 

Pamojavom didžiajai pietryčių azijos upei Mekongui

 

Dar spėjom pamatyt ir vakarinę aerobiką, kuri Kambodžoj labai populiarus dalykas, net specialios aikštelės lauke padarytos, kad tilptų daug žmonių J Vienas lyderis veda, garsiai groja muzika, ir visi, jauni ir vyresni, pagal ritmuką judina klubus J

 

O čia Domas į ritmuką irgi pluša:

 

Dar keletas tipinio Phnom Penh'io vaizdų: