30 valandų kelyje...

Iki pat paskutinės akimirkos nebuvom apsisprendę kur keliausim toliau po Siem Reap. Ar į Laosą ar į Tailando šiaurę, ar vėl į kokias salas... Visgi galiausiai nutarėm aplankyti trečią šalį mūsų kėlionėje, ir nubraukę karčią atsisveikinimo ašarą su Kambodža, mes jau kelyje į Laoso sostinę Vientiane!

 

Yra du būdai nusigauti ten iš Siam Reao - įvažiuojant į Laosą per Kambodžą ir visą naktį kratytis prastos būklės keliais žinant šio krašto šoferukų vairavimo įgūdžius, bet sutaupyti apie 30$ dėl papildomos Tailando vizos, arba grįžti atgal į Bankoką ir naktiniu traukiniu važiuoti tiesiai iki pasienio ramiai sau miegant savo kupe lovoj :) Antruoju atveju reikėtų darytis papildomą Tailando vizą, kas reikštų truputį nuostolio tik dėl vienos dienos įvažiavimo. Bet šis būdas pasirodė paprastesnis ir patogesnis, tad pasirinkom jį.

 

Grįžę iš Kambodžos į Bankoką vėl gavom šoką :) Bet šįkart Bankokas pasirodė kaip koks New Yorkas ar kitas pasaulinis didmiestis, su skytrainais, dangoraižiais, parkais, gražiai apsirengusiais gyventojais ir šiaip išsivystymo viršūnė :) Džiaugėmės praregėję antrąkart :)

 

 

Na, o naktiniai traukiniai prisiminus mūsų kelionę po Balkanus ir kontrabandinius vagonus pilnus čigonų, nebuvo nei mano nei Domo mėgstamiausia transporto priemonė :) bet gal Azijoj viskas kitaip :) Prisipirkom alučio, tikėdamiesi, kad bus pilnas vagonas keliautojų, bet pasirodo šiuolaikinis jaunimėlis mieliau renkasi dvigubai brangesnį vagoną, su atskirom kajutėm, kondicionieriais ir gal kitais kokiais privalumais. Taigi mūsų vagonas – beveik visi vietiniai ir įsimaišęs vienas kitas dreduotas Bob Marlis :) Bet užtai vienuolį turim ir pareigūnai nuolat kursuoja :) gal ir nieko :) devintą valandą visos sėdimos vietos buvo konvertuotos į gulimas, vos spėjom utilizuoti savo gėrimus ir kitus skanumynus :)

Pasiskirstėm į budėjimo pamainas, apsikabinom kuprines ir užkriokėm į bendrą chorą su kitais bendrakeleiviais. Tik deja, mano kietas miegas ilgai netruko, nes dėl kažkokių nesuprantamų priežasčių mūsų vagono stiuardesius atsuko kondicionierių visu pajėgumu. Tai nuo +40 organizmui teko persiorientuot į kokius max + 15. Apsivilkau visus džemperius, susivyniojau visas skaras, bet šaltis neatslūgsta nors tu ką... žodžiu naktis priminė kažkada rodytą realybės šou „užsišaldę lede“ ar kažkas pan :) Na bet atėjo rytas, užsimaukšlinom kuprines ir jau pasiruošėm katapultuotis pirmam sustojime (nes pagal grafiką turėjom būti Nong Khai 7.45), bet paaiškėjo, kad tas mūsų Nong Khai dar už devynių mylių... Taigi vėlavom nei daug nei mažai – lygiai 4 valandas :)

Apskritai planuojant bet kokius pervažiavimus iš taško A į tašką B vis mintyse uždėdavom porą valandų (kol dar šoferukas apveža po visus brangiausius restoranus plius šiaip visokie sustojimai pailsėti ar kažką nusipirkti), bet pastebėjom, kad pora valandų dar ne riba :) This is Asia! Bet kad jau visi atsipalaidavę ir išsišiepę, tai juk negali pykt :)

Pasienyje, priešingai nei Kambodžoje, viskas praėjo labai greitai ir sklandžiai. Jokių "pagalbininkų", viskas švaru, aišku ir ramu. Dar ir už vizą sumokėjom po 10 dolerių pigiau nei tikėjomės :)