Blaža - sporto žurnalistas, vyrukas kam per 40, žiauriai kalbus ir su reikalais. Taigi įdavė mums buto raktus, žemėlapy sužymėjo visas lankytinas vietas + dar pravedė istorijos pamokėlę apie kiekvieną lankytiną objektą, įdavė dar savo atliekamą mobiliaką, kad skambintume visais atvejais ir iškeliavo savais reikalais. Visas butas (beje labai jaukus, viengungiškas) mūsų! Pagaliau rami naktis po 12 val. kelionės traukiniu.
Išsimiegoję kūdikių miegu, čiupom žemėlapius ir netempdami i naktį išmovėm eksplorinti Serbijos sostinės - Belgrado! Domui kai kurios Belgrado vietos priminė Antverpeną, Rygą ar net Kauno laisvės alėją. Visiškai priešingai nuo iki tol lankytų jaukių mažučių miestukų su siauromis gatvelėmis, Belgradas 2 milijoninis miestas su masyviais betoniniais, šiek tiek primenančius Sovietinius, pastatais ir plačiomis gatvėmis. Didelį įspūdį paliko NATO pasprogdintų pastatų griuvėsiai. Keistas jausmas matyti tokias lankytinas vietas ir vieną kitą turistą, nedrąsiai zujančius aplink.
Šiek tiek daugiau pabendravus su Blaža ir kitais vietiniais, susidarė įspūdis, kad jiems jų šalis žiauriai patinka, galėtų valandų valandas pasakoti apie savo šalies grožį, atradimus, mokslininkus, sportininkus ir ką tik nori...
Domas mestelėjo mintį, kad serbų tauta iš tikrųjų labai sportiška, visi eina arba į treniruotes arba iš jų, nes su treningiukais :)))
Panoraminis vaizdas į upių santaką nuo forto kalvos:
Dar vienas didelis gerumas Belgrade - nebrangus ir skanus maistas. Bent jau mums pavyko pavalgyti tokiame valgykliniame restorane už 10 eurų su sriuba, aliuku ir karštu. Ir porcijos, tai uch, armijai vyrų pamaitinti užtektų.
Komentarų nėra :
Rašyti komentarą