Kotore užsibuvom 3 dienas.Atsisveikinę su šeimininke (praminėm ją Božena, nes nei vienas vardo neįsidėmėjom) patraukėm savais keliais. Įdomu buvo tai, kad kasdien pas mūsų Boženą vis naujų žmonių rytais atsirasdavo. Vakar paaiškėjo, kad turi dar vieną paauglę dukrą. Šiandien ryte radom dar ir "kusiną". Nu bet šiaip mūsų Božena toks nuoširdus žmogelis, įsivaizdavusi, kad Lietuva kažkur prie Albanijos.
Nuotraukoj Kotoro stotis - nukelianti 20 metų atgal :)
Taigi suvalgę nerealaus skonio spurgų sėdom į autobusą ir patraukėm i Becici - ilgiausią ir geriausią Juodkalnijos sandy beach. Tik bėda ta, kad visas tas sandy beach nuklotas įvairiaspalviais gultais, priklausančiais viešbučiams. Taigi miestelis toks visiškai viešbutinis, labai mėgiamas vidutinės klasės ruselių. Jeigu norisi privatumo, tai čia jo tikrai negausit :) Pabandėm įjungti "nigavariu pa ruski" dainelę ir įsitaisėm ant laisvų gultukų. Tik ilgai mėgautis neteko, nes prisistatė vietinis Mičas Bakenonas ir paprašė 12 euriukų už tokį komfortabilų poilsį. Kadangi mes spaudėm tą litą, nes dar daug visko norėjom pamatyti, susirinkom šmutkes ir įsitaisėm ant smėliuko. Buvom vieninteliai tokie, todėl nenuostabu, kad kritom akin poilsiautojams. Ilgai netrukus priėjo viena ruselė ir laužyta anglų kalba išpyškino, kad ji išeina pietaut ir mes galim naudotis jos gultais. Tai ką, taborėlis už daiktų atgal ant gultukų ir kaip tikri buržuikos gerą pusdienį mėgavomės saule ir jūra.
Kitas taškas - Sveti Stefan arba Šventas Stefanas (arba kaip mes vadinom "Stefano pasaulis":). Miestelis su sala, kuri priklauso viešbučiui. O kadangi šiame viešbutyje kažkada svečiavosi Eltonas Džonas ir Sofi Loren, tai paprastų žemiškųjų į salą net neįleidžia (sala tik viešbučio gyventojams):) Viskas nesvietiškai brangu ir prabangu. Gultai kainuoja 50 eurų ir tokių poilsiautojų su patiestais ranšluostukais nė kvapo :) Kadangi buvo žiauriai karšta, o į pliažus kelti kojos nedrįsom, ilgai netempę pasidarėm kelias nuotraukikes ir patraukėm link stoties važiuoti į Sutomorę.
O iki stoties teko paėjėti. Stotis ant aukšto aukšto kalno ir dar +35 laipsnių karštis nelepina ir absolučiai jokio pavėsio.. Stoty (t.y. autobusų stotelėje), naujienos nekokios. Jokio autobusu grafiko. Bet nespėjus iki galo gerai išssiaiškinti situacijos, privažiavo dušmanas ir pasiūlė savo paslaugas. Kadangi kaip ir nebuvo kito pasirinkimo, tai šokom vidun ir už sutartus 7 EUR, mes jau kelyje į Sutomorę! Apie balkanų vairuotojų kelių manieras, jau tema atskira. Kieno garsesnis signalas, to ir pirmumas, net išvažiavus į priešpriešinę juostą, važiuojant apie 90-100 km/h kalnų keliu :)
Kodėl pasirinkom važiuot į Sutomorę? Tai niekuo nežymus, mažas Juodkalnijos miestelis prie jūros, kuriame net bankomato nėra! Aišku tikėjomės pigesnės nakvynės, ir be to, tai yra taškas iš kurio traukiniu pajudėsim į Belgradą. Tačiau mūsų didžiausiai nuostabai neprisistato nei viena močiutė ir nesiūlo apartamentų nakvynei. Tiesa, atsirado, pora padėjėjų, kurie bandė mums padėti, bet čia visi verslininkai rimtai, ir klientai vienai parai jų nedomina. Logika geležinė - geriau jokio kliento, iš kurio gali gaut 15 EUR, nei klientas vienai nakčiai. Ką čia jau ir bepridursi, balkanuose jau spėjom prie to priprast :)
Galiausiai telefonu suderinom nakvynę, pagal adresus, kuriuos Domas buvo dar Vilniuj atspausdinęs iš interneto ir įsikūrėm. Beje, Sutomorėj reikia mokėti kurorto mokestį.Iš esmės Sutomorė yra orientuota į serbų turistus, t.y. ne iš vakarų europos, ar rusus, bet į vietinius turistus, tai ir aplinka, atmosfera ir bendravimas atitinkami :) Galiausiai aplankę smirdantį pliažiuką (nuotraukoje apačioje), pavalgę taukų sriubos Aušros gimtadienio proga, pramimėm šį miestelį "Sutromore".
Visgi mes čia tik praleidžiam vakarą ir ryte jau laukia traukinys į kitą kelionės tašką - Belgradą. Pirmasyk nutolsim nuo jūros į balkanų gilumą ir prasidės naujas kelionės etapas.
Komentarų nėra :
Rašyti komentarą