Dar nuo Kambodžos laikų turim alergiją pasieniams dėl
oficialių pareigūnų akivaizdaus turistų reketavimo ir „nugręžimo“
visais įmanomais būdai, tai dabar kertant bet kokią sieną vis sukam galvas,
ar nereikės kokio kyšio duot, ar visus dokumentus turim, ar praeis nuotraukos
su mūsų išsišiepusiom išraiškom ir t.t. :)
Dėl šito pajautrėjimo su Tailando viza tai net persistengėm :) Domui įstrigo, kad darantis vizą atvykstant (on arrival) reikia turėt atsispausdintus lėktuvo bilietus išvykimui, tai visą vakarą pasienio mieste ieškojom, kas galėtų atspausdinti mums tuos bilietus :) suradom, dešimt kartų permokėjom ir grįžus į hostelį tuos pačius bilietus (atprintintus dar Lietuvoje) aptikom tarp kitų dokumentų :) Tą vakarą likom nevalgę, nes išleidom visus laosietiškus pinigus ant nereikalingų kopijų :))) Mūsų nelaimei, kertant sieną, pasirodė, kad reikia visai ne lėktuvo bilietų, o paso kelių lapų kopijų (kurių mes aišku neturėjom ir reikėjo vėlgi darytis kopijas pasienyje pagerintomis kainomis) :) Ir dar Domas pametė savo pasinę nuotrauką, kurios aišku prireikė, tai teko fotkintis pasienyje, pačio įniršio įkarštyje :)) galit įsivaizduot jo išraišką nuotraukoj, kurių teko nusipirkt visas 8, bus ateičiai :)) Na bet čia smulkmenos, viską greitai sutvarkėm ir mes jau Tailando šiaurėje, kur sėdom į senovinį autiką ir keliaujam švęsti Songkrano – tailandiečių naujų metų!
Keista, nors Laosą ir Tailandą (šiaurėje) skiria tik Mekongo vandenys, bet vienam krante (Laose) matai kaip nuogi kaimo vaikai prausiasi upėj, ar koks seniokas tam pačiam vandeny skuta ką tik nuskerstą paršelį (žodžiu kaimo aktualijos), o kitam Tailando krante jau - prekybininkai, turgai, viešbučiai :)
Pasirinkom ne didžiausią ir ne labiausiai turistų lankomą šiaurės Tailando miestą – Chiang Rai ir kaip visada likom žiauriai patenkinti, nes mažesni miestai iškart reiškia – šiltesni žmonės ir mažiau komercijos! Vietiniai ne taip pripratę prie turistų apdovanojo dėmesiu: visi sveikinasi, šypsosi, kalbina, žodžiu jautėmės tikros žvaigždės :) O Chiang Rajus šiaip labai įdomus miestelis garsėjantis savo menininkais, daugybe galerijų, menas ne vien apie budą, bet labai šiuolaikinis sakyčiau. Man dar labai įstrigo, kad jaunimas labai stilingas (ypač jauni bernai :), o Domui irgi patiko ilgakojės trumpašortės kūdutės vietinės :) O kiek visokių šukuosenų prisižiūrėjom - mėgsta čia jaunimas drąsiai eksperimentuot!
Labai populiarūs regio barai ir Bobas Marlis čia vis dar didžiausia žvaigždė :) Teko sudalyvauti ir vienam gyvam regiuko koncertėly tiesiog gatvėj :) Nors visi staliukai jau buvo nusėsti vietinių, bet užsukus žymiesiems turistams iškart atsirado vietos priešais sceną :))
Nors jau šventyklos truputį atsibodusios, bet Chiang Rajuje, tikrai verta aplankyt vieną modernią – White Temple, pradėta statyti 1997. Visiškai kitokia, daug laisvesnė, sušiuolaikinta šventykla. Šventyklos viduj vietoj budos ornamentikos ant sienų galima matyt visą šių laikų žvaigždyną – Michaelą Jacksoną, Harį Poterį, Karibų piratus, Batmaną, Supermeną ir kitus. Su Domu interpretavom, kad taip moderniai vaizduojama gėrio ir blogio kova :) Gaila viduj negalima fotkint.
Tailando šiaurėj vėl pražydo kulinarinis kampelis. Dabar galim 100proc užtikrintai teigti, kad skaniausiai iš trijų šalių valgėm Tailande :) Nors šiaurės krašto virtuvė šiek tiek skiriasi nuo įpratinės Tailando virtuvės tuo, kad čia nelabai gausi jūros gėrybių ir dominuoja patiekalai iš normalios mėsos :)
Pasinaudoję kelionių gidais atradom patį pigiausią ir skaniausią, žinoma labai menišką-Chiang Rajišką pusiau vietnamietišką restoraną. Visada buvo pilnas vietinių, turisto neužtikom nei vieno, nors ėjom kasdien. Domas vis bandė naujos rūšies „spesial sausagge“ (įdomu iš ko tos dešrelės :), o aš užsisakius sriubos ir užkandį taip iš to skanumo ir pigumo (patiekalas 6Lt) persivalgiau, kad tikrai galvojau blogai baigsis... bet išėjus kieman, pasitiko būrys vaikų su vandens šautuvais, teko palakstyt ir kažkaip išsivaikščiojo blogumas :)
Vakarieniauti atradom vėl gerą vietelę su vietiniais - naktinis turgus (night bazar). Turgelis nedidelis, bet užtat maisto aikštė didžiulė, nustatyta stalais ir kėdėm, aplink maisto kioskeliai kur iškart kepa, verda, ant scenos vyksta koncertėlis ale estrados tipo :) Ir jau iškart žinom ko pasiilgsim iš Chiang Rajaus - ne tik gero ir skanaus maisto, bet ir super žemų kainų :)
Dėl šito pajautrėjimo su Tailando viza tai net persistengėm :) Domui įstrigo, kad darantis vizą atvykstant (on arrival) reikia turėt atsispausdintus lėktuvo bilietus išvykimui, tai visą vakarą pasienio mieste ieškojom, kas galėtų atspausdinti mums tuos bilietus :) suradom, dešimt kartų permokėjom ir grįžus į hostelį tuos pačius bilietus (atprintintus dar Lietuvoje) aptikom tarp kitų dokumentų :) Tą vakarą likom nevalgę, nes išleidom visus laosietiškus pinigus ant nereikalingų kopijų :))) Mūsų nelaimei, kertant sieną, pasirodė, kad reikia visai ne lėktuvo bilietų, o paso kelių lapų kopijų (kurių mes aišku neturėjom ir reikėjo vėlgi darytis kopijas pasienyje pagerintomis kainomis) :) Ir dar Domas pametė savo pasinę nuotrauką, kurios aišku prireikė, tai teko fotkintis pasienyje, pačio įniršio įkarštyje :)) galit įsivaizduot jo išraišką nuotraukoj, kurių teko nusipirkt visas 8, bus ateičiai :)) Na bet čia smulkmenos, viską greitai sutvarkėm ir mes jau Tailando šiaurėje, kur sėdom į senovinį autiką ir keliaujam švęsti Songkrano – tailandiečių naujų metų!
Keista, nors Laosą ir Tailandą (šiaurėje) skiria tik Mekongo vandenys, bet vienam krante (Laose) matai kaip nuogi kaimo vaikai prausiasi upėj, ar koks seniokas tam pačiam vandeny skuta ką tik nuskerstą paršelį (žodžiu kaimo aktualijos), o kitam Tailando krante jau - prekybininkai, turgai, viešbučiai :)
Pasirinkom ne didžiausią ir ne labiausiai turistų lankomą šiaurės Tailando miestą – Chiang Rai ir kaip visada likom žiauriai patenkinti, nes mažesni miestai iškart reiškia – šiltesni žmonės ir mažiau komercijos! Vietiniai ne taip pripratę prie turistų apdovanojo dėmesiu: visi sveikinasi, šypsosi, kalbina, žodžiu jautėmės tikros žvaigždės :) O Chiang Rajus šiaip labai įdomus miestelis garsėjantis savo menininkais, daugybe galerijų, menas ne vien apie budą, bet labai šiuolaikinis sakyčiau. Man dar labai įstrigo, kad jaunimas labai stilingas (ypač jauni bernai :), o Domui irgi patiko ilgakojės trumpašortės kūdutės vietinės :) O kiek visokių šukuosenų prisižiūrėjom - mėgsta čia jaunimas drąsiai eksperimentuot!
Labai populiarūs regio barai ir Bobas Marlis čia vis dar didžiausia žvaigždė :) Teko sudalyvauti ir vienam gyvam regiuko koncertėly tiesiog gatvėj :) Nors visi staliukai jau buvo nusėsti vietinių, bet užsukus žymiesiems turistams iškart atsirado vietos priešais sceną :))
Nors jau šventyklos truputį atsibodusios, bet Chiang Rajuje, tikrai verta aplankyt vieną modernią – White Temple, pradėta statyti 1997. Visiškai kitokia, daug laisvesnė, sušiuolaikinta šventykla. Šventyklos viduj vietoj budos ornamentikos ant sienų galima matyt visą šių laikų žvaigždyną – Michaelą Jacksoną, Harį Poterį, Karibų piratus, Batmaną, Supermeną ir kitus. Su Domu interpretavom, kad taip moderniai vaizduojama gėrio ir blogio kova :) Gaila viduj negalima fotkint.
Tailando šiaurėj vėl pražydo kulinarinis kampelis. Dabar galim 100proc užtikrintai teigti, kad skaniausiai iš trijų šalių valgėm Tailande :) Nors šiaurės krašto virtuvė šiek tiek skiriasi nuo įpratinės Tailando virtuvės tuo, kad čia nelabai gausi jūros gėrybių ir dominuoja patiekalai iš normalios mėsos :)
Pasinaudoję kelionių gidais atradom patį pigiausią ir skaniausią, žinoma labai menišką-Chiang Rajišką pusiau vietnamietišką restoraną. Visada buvo pilnas vietinių, turisto neužtikom nei vieno, nors ėjom kasdien. Domas vis bandė naujos rūšies „spesial sausagge“ (įdomu iš ko tos dešrelės :), o aš užsisakius sriubos ir užkandį taip iš to skanumo ir pigumo (patiekalas 6Lt) persivalgiau, kad tikrai galvojau blogai baigsis... bet išėjus kieman, pasitiko būrys vaikų su vandens šautuvais, teko palakstyt ir kažkaip išsivaikščiojo blogumas :)
Vakarieniauti atradom vėl gerą vietelę su vietiniais - naktinis turgus (night bazar). Turgelis nedidelis, bet užtat maisto aikštė didžiulė, nustatyta stalais ir kėdėm, aplink maisto kioskeliai kur iškart kepa, verda, ant scenos vyksta koncertėlis ale estrados tipo :) Ir jau iškart žinom ko pasiilgsim iš Chiang Rajaus - ne tik gero ir skanaus maisto, bet ir super žemų kainų :)
Komentarų nėra :
Rašyti komentarą