Maudynės su drambliais Mekonge

Čia kaip vyro pareiga pasodinti medį, pastatyti namą, užauginti sūnų, taip kiekvieno keliaujančio į šiuos kraštus pareiga – paragauti vietinio maisto, išsimaudyti žydroje jūroje ir pajodinėti drambliu :)

 

Kadangi du pirmuosius jau įvykdėm, tai beliko tik susirasti kokį dramblį ir juo prajoti :) Pasirinkom tai padaryti Laose, kadangi čia tas reikalas ne taip sukomercintas kaip Tailande. Taigi tuktukas paėmė nuo viešbučio ir atvežė mus į elephant campą, netoli Luang Prabango esančią organizaciją, kuri veisia, saugo ir kitaip prižiūri šiuos gyvūnus. Ir tuo pačiu organizuoja įvairias pramogas, pvz galima net praeiti dramblių dresuotojų (mahout training) kursus :)

 

Na, labai kažko daug iš šito įvykio (jojimo) nesitikėjom, bet kadangi Lietuvoj niekas drambliais nejodinėja, tai visgi bus kažkokia įdomesnė patirtis :) Išsirinkom jojimą džiunglėmis ir maudynes ir likom 200% patenkinti :) Niekada negalvojau, kad gali būti taip faina sėdėti ant dramblio!

 

Taigi, dramblių turas prasidėjo standartiškai – susėdom visi po 2 į dramblių balnus, gavom dar po vieną dramblių varovą ir keliavom per džiungles :)

 

Sėdėti balne toks įdomus jausmas, krato į visas puses :) o dar kai į kokį kalniuką reikia, ar per duobėtą kelią, tai išvis yra ką veikt, kad neišslįst iš balno. Ir šiaip dramblys žiauriai lėtas, net diskutavom su Domu, kaip jie ten senais laikais į karą jodavo su drambliais :) bet gal ten kokie kariniai greituoliai buvo :)

 

Na bet pajodinėjus balne, laukė kita dalis: teko šokti ir ant pačio dramblio be balno – o čia tai jau visai kitas reikalas ir kitas linksmumas :) Gavom dramblienę, mielą ir draugišką patelę vardu Bouham.

 

Taigi keliavom į Mekongą maudytis:) Domas užsodintas ant dramblio sprando, o man teko vidurinioji dramblio dalis. Joti ant "nuogo" dramblio gal net lengviau nei balne, nes junti jį visu kūnu ir gali kažkiek kontroliuot padėtį. Šiaip ne taip nuo kalniuko savarankiškai nuropojom į upę :)

 

 

O ten prasidėjo :) Jeigu esat bandę „Rodeo“ pramogą Palangoj ar šiaip kažkur, kai turi kuo ilgiau išsilaikyti ant buliaus nenukritus, tai maudynės su drambliu buvo kažkas panašaus. Skirtumas tik tas, kad nebuvo patogios kilpos už kurios galėtum laikytis :)

 

Viskas vyko maždaug taip: dramblių dresuotojas pasako kažką panašaus į „Kačiaaaaaam“, ir Domo jau nebėra :DDD Nerdavo kartu su drambliu į gilius Mekongo vandenis :) 

 

Aš ten aišku irgi  skraidžiau, bet kažkaip stebuklingai pavyko galvą išsaugoti sausą. Baisiausia tai laukimo akimirka - sėdi apsižergęs tą dramblį, glostinėji jo šerius ir lauki varovo komandos, ir nežinai ar dramblys ners, ar bandys tave nupurtyt :)) Žiauriai linksma – jeigu būtume tik balne sėdėję, tai tikrai būtume praradę pusę, o gal net visą malonumą! Be to, buvom vieninteliai drąsuoliai iš ekipažo panorę dramblių maudynių, tai galėjom mėgautis Mekongu vieni, ir parjojom kaip didvyriai iškeltomis galvomis visiems turistams stebint :)))

Turą vainikavo apsilankymas Whiskey Village, kuriame tikėjomės išvysti to garsiojo Lao Lao viskio gamybą, bet gavom tik gatvinį kaimą su prekių kioskeliais turistams :) Visgi prisiragavom kobros viskio, parodėm pavyzdį amerikonam ir japoniukam, kurie iš pradžių biškį drovėjosi čierkutės :)

 

Visgi turim išduot paslaptį, kad Lao Lao viskis tėra ryžių šnapsas, o gyvačių ir skorpionų antpilai yra negeriami, o naudojami liaudies medicinos tikslais :)