Šios dienos išvyka numatyta į Railay (tailandietiškai Hat Rai Leh). Tai pusiasalis, izoliuotas nuo žemyno uolomis, todėl į šią vietelę galima patekti tik laivuku. Ši vieta traukia ne tik paparastus mirtinguosius, bet ir užkietėjusius alpinistus!:)
Sėdom į laivelį, 5 minutės ir mes jau čia. Uolos panašios kaip matėm Vang Vienge (Laose), tik efektas geresnis čia kai jos kyla iš jūros :)
Pliažas tikrai geresnis - baltas smėlis, palmės ir vanduo jau visai skaidrus. Susiradom palmių paunksmę, išsitraukiau knygą ir nusiteikiau ilgam gulėjimui ir deginimuisi :) Tiesa, dangus biškį aptrauktas debesim, bet Tailande ir per debesis gerai ima :)
Pora valandžiukių ir mano sužadėtinis jau neršia :) trūksta jam veiklos - visi žurnalai perskaityti, visi kadrai padaryti, pečiai ir nosis jau raudonuoja, tai teko rinktis daiktus ir keliaut ieškot veiklos :)
Lipom į kalną, per džiungles, visai ekstremaliai stačiais uolėtais kalnais :) pasak lankstinukų turėtume išvysti "kvėpavimą atimančius" vaizdus :)
Na bet kaip jau būna su tais uolėtais kalnais, kad prieini kelio galą, kur uola tiesiog baigiasi, taip ir šįkart priėjome kelio galą, kur uola atsitrenkė į kitą uolą, kur buvo sumontuotos kopėčios ir anot mūsų lankstinuko, pereiti tą kelią jau reikėtų pažengusiojo alpinisto įgudžių. Kvėpavimą atėmė kopimas į statų kalną, na o vaizdus pavyko užfiksuoti tokius:
Kadangi diena buvo dar tik įpusėjus, ir turėjom dar daug gražaus laiko, tai nusileidę nusprendėm patyrinėti kitas pusiasalio įlankas ir visai netyčia radom patį gražiausią pliažiuką su princesės ola!
Palydėjom saulę, pasigrožėjom vaizdais ir horizonte besikaupiantys audros debesys pastūmėjo mus link laivo namo :)
Atgal plaukiant jūra jau šėlo, išlipom šlapi kaip po vandens festivalio Chiang Rajuj, pakeliui nuo krantinės dar užsisakėm turą rytdienai į James Bond salą ir vos spėjom grįžti prieš pat liūtį! :)
Komentarų nėra :
Rašyti komentarą