Blue Lagoon ir (Ex) legendinis Tubingas Vang Vienge

Turime blogų žinių Vilniaus akropoliui.  Nuo šiol mes pramogų sostine vadinsime Vang Viengą! Ir visai ne dėl vakarėlių ar pigaus alkoholio, bet dėl nemažo aktivičių pasirinkimo! Galima kajakinti, trekinti kalnais, išbandyti alpinizmą, nerti į stalaktitų ir stalagmitų olas, „tubinti“ upe, skraidyti oro balionu, šokinėti tarzankėm blue lagoonoje, važinėtis keturračiais, motoroleriais ar dviračiais ir dar milijonas veiklų, kurių nepaminėjau. Na, tos visos galybės aišku neišbandėm, bet veikti buvo ką :) 

Anksti kėlę ir nesigailėję, kol dienos karštis dar netvyro ore, išsinuomavom dviračius pusei dienos (vieno kaina 4 Lt:) ir išmynėm vieškėliais per ryžių laukus ir kaimus palei kalnus link vadinamosios mėlynosios lagūnos.

 

7 km nesudėtingo mynimo pagal nuorodas ir mes jau čia pirmieji, nei vieno turisto, tai dar spėjom pūkštelti su žuvytėm prieš sugužant miniai. O prie įėjmimo pasitinka plakatai raginantys turistus nepamiršti Laoso įstatymų :)

 

Minučių reikalas ir tuktukai privežė chebros: japonai, vokiečiai, amerikonai, nėrė irgi vandenin, išbaidė visas žuveles ir ramybę :) Na bet nereikia norėt, kad gražiausiais dalykais džiaugtumėmės tik vieni :) Ką darysi, teko dalintis :)

 

Dar visai netikėtai šalia Blue Lagoon, atradom ir uolyną, kurį mielai panagrinėjom. Įlindom į Tha Phum Kam olą. Čia (beje, jau ne pirmą sykį šioje kelionėje) japonų akį patraukė Aušra :) Šįsyk vienas jau įsidrąsinęs vietoj "hello" ar "where are you from" tiesiai šviesiai rėžė "sexyyy" :) Nu ką pasakysi, neblogas tas japonų skonis, negali pykt :) O pati ola tai didelė ir netikėtai įspūdinga, kaip ir priklauso yra budos statulėlė, o ir aidas skambėjo gerai :)

 

Sėdom ant savo plieninių žirgelių ir mynėm atgal. Sustojus kaimo parduotuvėlėj nusipirkti vandens išsyk prisistatė mažiukai :) Labai faini Laoso kaimo vaikai (šitie buvo Hmongų genties) – mojuoja išsišiepę, rankutes tik tiesia, tai pirkom saldainių, aišku ne bet kokių, o kokių užsiprašė :) Tai vienas mažiukas savo pinigėlį norėjo atiduot, nesuprato, kad mes čia vaišinam :) Nesugadinti dar mažiukai, nuoširdumas neišpasakytas :) Kitas mažiukas dar atnešė uogelių kažkokių neaiškių pavaišint ir tiek jau užsižiūrėjo į mus - du didelius blondinus, kad net basa kojele į karvės blyną šleptelėjo :)

 

Antrą dienos pusę nusprendėme skirti legendiniam tubingui - sėdi į padangą ir plauki pasroviui, pakeliui vis sustodamas kokiam bariuky. Deja, kaip ir rašėmė anksčiau tubingas savo geriausias dienas jau atgyveno, senųjų linksmybių pamatyti jau nespėjom - jau beveik pusė metų kaip jos baigtos, kol kas atrodo, kad visiems laikams.

 

Plaukimas - tikras čilas :) Visiška ramuma, tik kalnai, upė ir kelios prasiiriančios baidarės. Kas buvo, čia prieš metus ar kelis, tikrai nebeatpažintų šios vietos. Jokios muzikos, jokių tusų jokių tarzankių ar mirties kilpų. Yra dar likę keli bariukai, bet šiuo metu jie atrodo - visiška priešingybė seniem laikams :)


Aišku netruko laiko atsirasti vienam tipui ir gavom antrąsyk Laose pasiūlymą "ko nors" įsigyti, bet svečios šalies įstatymą gerbiam :)

 

 

Padangos nuomojamos 3 valandoms, tai galvojom, kad tiek laiko sočiai užteks įveikti nemažą upės atkarpą. Bet sausuoju sezonu, iš upės pasidaro upelis, kuris praktiškai stovi vietoje, ir turi visaip kaip taškytis, kad pajudėtum nors kažkiek greičiau. Teko ieškotis tuktuko, kad grįžti dar su šviesa :)

 

Beje, Vang Vienge visai apleidom kulinarinį kampelį, kemšam čia kepsnius su bulvytėm ir vargo nematom :)