Kotor

Nauja diena ir mes vėl kelyje! Kryptis - Juodkalnija :) Net surimavau iš to džiaugsmo :) Pasirinkom Kotorą, nes iš nuotraukų ir aprašymų, tai nuostabus nedidukas miestukas su viskuo ko reikia - kalnais, vandeniu, senamiesčiu su siauromis gatvelėmis ir biednais, bet laimingais žmogučiais :) Kotoras dar ir mielas tuo, kad turi savito šarmo su dar išlikusiais senais "sovietiniais" pastatais, barakais išlūžusiomis langinėmis bei čigoniškomis moterimis auksiniais dantim :) Keletas tokių vaizdų:

Vietinis čigonas prie savo namų :)

Kotoras žymiai mažiau sukultūrintas ir mažiau pataikaujantis turistams. Nakvynės neturėjom, bet vos tik išlipus iš autiko (į Kotorą atvykom autobusu iš Dubrovniko, neilga 2val kelionė, be problemų pasieny, galima net padaryti dienos ekskursiją be nakvynės čia, jei kas apsistoję esat Kroatijoj), kaip ir kituose miesteliuose pasitiko šaunus verslininkų būrelis su kortelėmis "APARTAMENT". Pristojom prie kelių agentų pasižiūrėti, kokia rinkos situacija: vieno siūlymas 18 eur naktis centre, kito 10 eur, bet toli nuo centro.
Ai dar vienas įdomumas, kad Juodkalniečiai paėmė ir įsivedė eurą :) ir jokių jiems reikalavimų nereikėjo įvykdyti ir jokių Europos Sąjungų, tiesiog susėdo vyrukų būrelis ir nusprendė, kad jų valiuta bus Euras :)
Na bet grįžtant prie temos apie nakvynės paieškas, išėjo taip, kad ne mes pasirinkom, o mus :) Čigoniškos išvaizdos moterukė su dviem vaikais ir balionu priėjo su žemėlapiu ir sava kalba išpyškino, kad siūlo kambarį pačiam senamiesty už 10 eurų. Kadangi mums žodis "senamiestis" visada imponavo, tai pramušė ir šįkart. Nu ir ką, "apartamentai" pačioj senamiesčio širdy, tiesiai priešais šitą katedrą.

Vieta daug žadanti, bet gyvenom visi kartu, t.y. mūsų agnetė su 2 ar tai 3 vaikais užuolaidėlėm atsitvėrus vienam kambary, o mums užleistas didysis miegamasis :) Va šitas:

Tūlike šviesos nėra ir durys neužsidaro. Domo mimikutė iškart šiuo klausimu persimainė. Vyrai apskritai, kiek pastebėjau, yra jautrūs šita rimtų reikalų atlikinėjimo tema :) Bet vieningai nusprendę, kad rimtais reikalais keliausim į kabakus, pasiūlymo neatsisakėm, dar nusiderėjom keletą euriukų, susirinkom visas aparatūras, pasus ir pinigines ir iškeliavom eksplorint Kotoro. Pirmiausiai į pliažą - neypatingas, siauras, žvyrėtas ir labai staigiai gilėjantis. Bet panorama tiesiog superinė - iš visų pusių kalnai, ir nemaži, iki debesų!

Kotoras geras dar ir tuo, kad eksplorint galima ne tik senamiestį, bet ir kopti į aukštą aukštą kalną - fortą-gynybinę sieną. O lipant atsiveria tokie vaizdeliai:

Dar pakeliui koplytėlė:

Ir dar Domo stichija - bunkeriukas:

O šiaip tas fortas, tai biškį kryžiaus žygis, nes labai aukštai :) Bet pasikartosiu - vaizdai viską atperka. Tikrai verta!

P.S.: prieš lipant į fortą būtinai apsilankykit pas "nykštukus"! nes jei prispirs reikalas, teks LAAAABAI daug laiptukų lipt apačion (iš patirties:)

Vakarą vainikavo restoranas :) ir ne šiaip sau studentiška knaipė, bet tikrų tikriausias restoranas su baltom staltiesėm ir padavėjais, mokančiais visus reveransus :) Užsisakėm tik sriubytės skrandžiams nuo visų junk foodu atgaivinti, bet dar gavom ir kažkokio neaiškaus žuvies paštetuko paskanauti. Ale dovana, už kurią paskui ir susimokėjom :)

Neatsiejamas Kotoro naktinio gyvenimo atributas - laukinės katės! Ir jų žiauriai daug!Visur zuja, o ypač komiška, kai prie kokio posh restorano su vakarieniaujančiais prancūzais ar vokiečiais katės pradeda tiesiog po kojom pjautis :)

Apskritai kavinių lygis Kotore superinis. Gal dėl to, kad jų labai daug ir didelė konkurencija, bet tikrai galima rasti vietelių bet kokiam skoniui ir piniginei :)